Gelgaudiškio dvaro parke yra paslaptinga, šimtmetį ar daugiau menanti vietovė, žmonių vadinama baronkapinėmis.

Kada tiksliai įkurtos Gelgaudiškio dvaro parke buvusios kapinaitės, nėra žinoma. Jose laidoti XIX a. Gelgaudiškį valdę iš Prūsijos kilę dvarininkai, vokiečių baronai Koideliai (Keudell). Pasakojama, kad kapinaitės pradėtos kurti mirus dvarininko pirmagimei dukrytei ir jos garbei pastatyta raudonų plytų kolytėlė.

Dvaro savininkų šeimos nariai ir giminaičiai kapinėse buvo laidojama iki Pirmojo pasaulinio karo. Vėliau, apie 1920 metus, čia palaidota tik paskutiniojo šios dinastijos dvarininko Koidelio žmona, kurios palaikus atvežė iš Vokietijos.

Kapinės buvo miške, netoli dvaro. Šlaito apačioje iš rytų ir šiaurės pusių  kapines juosė bevardis upelis, iš pietų pusės – sodas, kuris buvo pasodintas į kalną kylančiose terasose, žmonių vadinamose teresais. Teresus nuo kapų skyrė lygi alėja, kurią tarpukario Lietuvos laikais mėgo lankyti vietos gyventojai. Vakarų pusėje, truputį į kalniuką, kilo eglių alėja, kuri atsirėmė į kapinių vartus.

Kapinėse laidojo eilėmis, prie kiekvieno kapo stovėjo geležinis kryžius. Skersai kryžiaus iš to paties metalo buvo pritvirtinta lentelė, kur dažniausiai užrašydavo pavardes, gimimo ir mirties datas. Pasak amžininkų, ant senųjų baronų kapų buvo antkapiai, o ant kitų tik metalinės plokštės. Užrašai buvo vokiečių kalba. Įsimintini buvo baronienės ir barono Koidelių kapai: prie jų buvo balto marmuro paminklas su tokio pat marmuro kryžium, kurį tikriausiai pastatė pati baronienė, kai XIX a. pabaigoje pardavė Gelgaudiškio dvarą. Prie kitų kapų paminklų nebuvo, tik kryžiai.

XX a. viduryje kapinės ir neprižiūrima koplytėlė sunyko, kapai iškasinėti ieškant aukso, sovietiniais metais kryžiai ir antkapinės plokštės išsprogdintos.

Šiuo metu buvusi kapinių vieta prižiūrima. 2009 m. Gelgaudiškio bendruomenės  ir seniūnijos pastangomis baronkapinėse pastatytas atminimo kryžius ir informacinis stendas.